Esu pakeliui į Lietuvą – švęsti Velykų ir pasilikti truputį ilgėliau. Juk ateina vasara, o jau tikriausiai trečia ar ketvirta, kai manęs nebuvo Lietuvoje. Pasiilgau žemuogių, pasiilgau miško, pasiilgau tikro skonio pomidorų ir niekaip nesušylančių Lietuvos ežerų. Kartu tai reiškia, kad kuriam laikui palieku Šveicariją. Maisto pasirinkimo atžvilgiu Šveicarija buvo tam tikras iššūkis, nes produktų pasirinkimas čia kiek siauresnis nei buvau pratusi Škotijoje, o ir lietuviško močiutės daržo šviežumo daržovių taip ir neradau. Kita vertus, tai kartu buvo ir gera pamoka, kurios metu atradau naujų skonių, naujus būdus prisitaikyti prie esamos situacijos ir džiaugsmą ieškant etninių parduotuvėlių, gerai praplėtusių mūsų racioną.

Prieš išvažiuodama dar spėjau paeksperimentuoti su šviežiomis žolelėmis, kurių Lietuvoje, tikiu, rasiu visai nesunkiai, nors čia ne visuomet užveždavo. Šiemet turėsiu du pavasarius – vieną jau išgyvenau, mat aplinkui viskas spėjo ne tik nužydėti, bet ir sužaliuoti visu pajėgumu. Kitas dar laukia Vilniuje. Tad vieno pavasario skonį perkelsiu į kitą su šviežių žolelių padažu, pasidalinsiu tuo skoniu per šventes ir lauksiu, kol ir Vilniuje pražys tie geltonieji krūmai, o paskui ir visi žalieji medžiai. Tad šį kartą taip trumpai – aš einu dėtis paskutinių daiktų į lagaminą. Parašysiu jau iš Lietuvos!

Žolelių padažas labai tiks Velykų stalui prie kiaušinių, taip pat ir bet kuriai progai prie makaronų vietoj pesto ar tiesiog ant duonos su skiltele avokado. Aš valgiau su kiaušiniu, virtu be lukšto, ant duonos ir keptų svogūnų laiškų. Jei padažo per daug, galima užšaldyti, o šviežas ir sandariai uždarytas šaldytuve laikysis dvi-tris dienas.

Padažui reikės:

2 skiltelių česnako

3 “šakų” svogūno laiškų

sauja apglėbiamo pundelio petražolių

pusės saujos pundelio mėtų

pusės saujos pundelio krapų

60 ml tahini (skrudintų sezamo sėklų pastos)

60 ml natūralaus riešutų sviesto

40 ml alyvuogių aliejaus

Visus ingridientus sudedu į smulkintuvą ir sumalu iki vientisos masės. Skanaus!