Praėjusią savaitę nepasidalinau nė vienu receptu. Turiu prisipažinti, kad daugiau laiko praleidau skaitydama žinias apie Ukrainą nei gamindama virtuvėje. Galbūt iš to jokios didelės naudos nebuvo, tačiau nesu abejinga politiniam gyvenimui – mėgstu jį stebėti, tačiau kalbu apie jį nedažnai. Mano įžvalgos dažniau nusėda galvoje ir įsipaišo į didesnį Europos gyvenimo paveikslą. Tad apie tendencijas, bendrumus ir kitas abstraktesnes idėjas padiskutuoti mėgstu. Tikrai pasiilgau studijų laikų, kai susėdusios prie vieno stalo, gerdamos nesibaigiančią arbatą, penkios merginos diskutuodavome apie socialinius visuomenės pokyčius, politiką, mokslą, gyvenimo prasmę ir mūsų kartos būdo bruožus.
Tikriausiai iš tos nostalgijos taip pat pradėjau mokytis ir ruoštis kitam savo studijų žingsniui, doktorantūrai. Įnikau į knygas, Coursera kursus (vieną jau baigiu, du ką tik pradėjau, o dar du laukia balandį) ir begalinį šaltinių ieškojimą internete. Nuo praėjusios savaitės pradžios sužinojau daugiau nei per paskutinius kelis mėnesius. Viena, ko tikrai trūko – tai žmonių kompanijos. Tad praėjusio penktadienio vakarą su kompanija pasidarėme salotų vakarą. Mūsų nedaug, tad glaudžiai telpame mažutėje virtuvėlėje, tuose keliuose kvadratiniuose metruose, nors kitame kambaryje pilna erdvės, didelis stalas, patogi sofa… Pasirodo, virtuvėje jaukiau. Visai kaip merginų būrelio laikais, kai iš virtuvės valandų valandas neišlįsdavome.
Vakarojimui paruošiau patiekalą, kuriuo malonu dalintis. Supjausčiau pita duoną ir patiekiau šalia pankolių, pupelių ir žolelių užtepėlės. Glaudžiai besėdint toks patiekalas suburia dar glaudžiau – visi aplink vieną puodą besitepą ant duonos riekelių minkštą ir dar šiltą masę… Pankolis man buvo atradimas. Anksčiau jis retai pasirodydavo mano racione, tačiau po šio bandymo tikrai įtrauksiu dažnesniems kulinariniams eksperimentams. Šiandien dar užsiėmiau recepto tobulinimu, pakeičiau šiek tiek ingridientų proporcijas ir prieskonius. Skoniu buvau taip patenkinta, kad prieš treniruotę dar sukirtome porciją makaronų su užtepėle vietoj makaronų padažo. O kodėl gi ne? Svarbiausia, kad patiekalą itin lengva paruošti, tikrosios “gamybos” nedaug, tad tinka tiems, kurie turi daug mažų reikaliukų namuose, kuriais užsiimtų tuomet, kai patiekalas “gaminasi” orkaitėje.
Užtepėlei reikės:
0,5 kg pankolių
2 šaukštų alyvuogių aliejaus
0,5 šaukštelio pankolio sėklų (nebūtina, bet jos tikrai padės pabrėžti pankolio skonį)
5-8 skiltelių česnako (maniškiai česnakai pavasarėjant darosi vis švelnesni, tai naudojau net 8 skilteles, bet naudojant šviežius užteks ir 5)
šviežiai maltų pipirų
2 skardinių baltųjų pupelių
pundelio kalendrų ir/arba petražolių, taip pat labai tiktų krapai ir žalieji pankolio “lapeliai”
2/3 puodelio alyvuogių aliejaus
3 šaukštų šviežiai spaustų citrinos sulčių
½ puodelio tarkuoto parmezano sūrio (plius dar šaukštas )
šiek tiek džiovinto smulkinto čili pipiro, maltos paprikos (maždaug pusę arbatinio šaukštelio) ir druskos (su druska atsargiai, jei pupelės buvo koncervuotos sūdytame vandenyje)
1. Įkaitinu orkaitę iki 200 laipnsių. Supjaustau pankolius stambokais gabaliukais, nulupu česnaką, dedu viską ant kepimo skardos, dar pabarstau paknolio sėklomis, pipirais ir apšlaksčiusi alyvuogių aliejumi sumaišau viską rankomis bei paskleidžiu, kad visi ingridientai tolygiai keptų. Kepu orkaitėje 30 min, tuo metu nuveikinėju visokius mažus darbelius. Ištraukiu pankolio kraštams apskrudus, o česnakui parudavus. Atidedu vėsti, bet orkaitės neišjungiu, o padidinu temperatūrą iki 220 laipsnių.
2. Į didelį dubenį arba virtuvinį kombainą sudedu nusunktas pupeles, šiek tiek pasmulkintas žoleles, parmezaną, alyvuogių aliejų, citrinos sultis, čili, papriką ir druską bei viską, kas kepė orkaitėje – pankolį, česnaką ir pankolio sėklas. Sumalu iki vientisos, tačiau visai grubios masės, sukrečiu ją į nedidelį kepimo indą, pabarstau parmezanu ir dedu dar 15-20 min kepti.
Pasidalinkite su draugais!
Adaptuota iš sproutedkitchen.com
