Aš nebespėju sekti, kaip greitai bėga vasara. Kaip vienas uogas keičia kitos, kaip lietingos dienos baigiasi ir prasideda man taip patinkantys karščiai. Kaip mano sportinės veiklos išeina ir sugrįžta į mano dienotvarkę. Kaip vieni draugai grįžta, o kiti išvažiuoja. Kaip atsidaro ir užsiverčia tekstų prirašyti Word’o puslapiai, žymintys darbus, vejančius vieną po kito.

Žydinčios slyvos Panevėžyje

Vilnius iš oro baliono

Mini festivalis Sala

Festivalis Supynės

Kaip nuo vieno iki kito festivalio pasikeičia muzika mano grotuve. Kaip telefone daugėja nuotraukų, bet fotoaparatas guli pamirštas stalčiuj. Kaip valgio gaminimą dalinamės su mama ir įvairių kavinių ar restoranų šefais. Kaip be proto pasiilgau kalnų ir savo vyro. Kaip taip greitai ėmiau ir susentimentalėjau iki trikdančiai neaiškių postringavimų apie bėgantį laiką.

Ievos gimtadienis Trakuose

Neprabangus katinas prabangiame San Germain restorane

Besikaupianti audra Užupyje

Jei galėčiau, dabar pasislėpčiau kur nors giliai iš tos gėdos, kad žadėjau daug rašymų apie maistą, bet jų taip ir nepristačiau. Matyt, mano lūkesčiai vasaros ilgoms naktims ir darbingumui buvo kiek pervertinti. O gal vasara toks laikas, kai reikia tiesiog valgyti šviežas uogas ir jaunas morkas, o virtuvėje apsilankyti tik tuomet, kai labai lyja, o šalia esančioje picerijoje visos picos, sriubos ir salotos nusibodo.

Labai panašiai buvo, kai gaminau makaronus su daržovėmis ir pupelėmis. Labai skubėjau išvažiuoti į festivalį, lauke lijo, tad norėjosi ko nors sotaus ir suteikiančio energijos. Pagalvojau, kad geras maistas prieš sportą būtų, tik gal tuomet mažiau pupelių dėčiau, bet dar daugiau daržovių. Tikrai įpjaustyčiau šviežios cukinijos, petražolių, krapų, o rudeniop ir kokio moliūgo ar saldžios bulvės, o gal net šviežio burokėlio.

Šioje versijoje karalienė yra citrina. Labai norėjosi kažko gaivaus, tai radusi šaldytuve citrinos, įspaudžiau jos sulčių prieš pat kepimo pabaigą. Daržovių „padažas“ tapo gaivus ir pikantiškas, o pačios citrinos aromatas atsiskleidė subtiliai, nereikėjo net jokių prieskonių – pabarsčiai tik jūros druskos ir šviežiai maltų pipirų.

Vienai porcijai reikės:

saujos makaronų pagal kiekvieno valgymo pajėgumus

vienos didelės ar trijų mažų morkų

3-5 cm poro koto

1 skiltelės česnako

pusės stiklinės konservuotų baltųjų pupelių

2 valgomųjų šaukštų citrinos sulčių

kelių lapelių šviežio baziliko

1. Uždedu vandens makaronams ir vandeniui užvirus įmetu virti (virimo laiką pasižiūriu ant makaronų pakelio).

2. Smulkiai suplaustau morkas ir porus, dedu kepti su trupučiu aliejaus. Įspaudžiu arba smulkiai supjaustau česnaką, metu į keptuvę.

3. Kai morkos ir porai suminkštėja, dedu kartu nusunktas pupeles, kad sušiltų, o neilgai trukus įspaudžiu citrinos sulčių ant viršaus, barstau druską ir pipirą, įmetu supjaustytą baziliką. Dar minutę maišydama pakepu ir dedu į lėkštę ant makaronų.

Skanaus!