Nuo to momento, kai pradėjau užsiiminėti sportiniu laipiojimu, mano santykis su maistu pasikeitė. Pirmą kartą teko įsivesti “valgymo iš reikalo” discipliną – dvi valandos prieš treniruotę, daug angliavandenių, kad užtektų jėgų, ir iš karto po treniruotės baltymais gausus maistas. Viena vertus, tai struktūrizuoja dieną ir valgymo ritmą (anksčiau tuo pasigirt tikrai negalėjau, alkis mano gyvenime visuomet ateina netikėtai – kartais ir vidurnaktį, kai verkiant užsireikėdavo picos). Kita vertus, tai sudaro daug nepatogumų, jei dieną struktūrizuojančių elementų yra daugiau – ar tai būtų darbo planai, mokslai ar kiti įsipareigojimai. Tad dažniausiai rinkdavausi labai akivaizdų maisto produktą prieš treniruotę – makaronus. Makaronai yra puikus angliavandenių šaltinis, lengvai ir greitai galima paruošti su įvairiausiais padažais, daržovėmis ar tiesiog aliejumi ir sūriu. Tačiau su laiku pastebėjau, kad makaronai visgi nėra optimalus pasirinkimas ilgai treniruotei – o su laipiojimu trumpam neišsisuksi, turi prisikaupti jėgų bent gerom dviem ar trim valandom. Su makaronais jau antros valandos pabaigoje energijos kiekis krenta labai staigiai. Tad netinka.

Tačiau visai neseniai turėjau “eureka” momentą ir dabar, dienomis, kai jaučiu, jog energija nesilieja per kraštus, imuosi plano B ir palieku makaronus paslėptus kur giliai spintelėje. Lęšiai. Didelis angliavandenių kiekis, bet dar svarbiau, labai optimalus angliavandenių ir baltymų santykis. Juk ir prieš treniruotę nereikėtų pamiršti pastarųjų. Plius angliavandenių pilnos orkaitėje keptos daržovės… ir jokio staigaus energijos kritimo treniruotės viduryje. Net po gerų trijų intensyvaus sporto valandų lęšių energija dar jaučiasi, o alkis ateina lyg minkštas ir malonus, o ne pjaunantis visus vidaus organus. Plius, galima pasiruošti iš anksto, įsidėti į dėžutę ir turėti visuomet po ranka, kad kiti dienos reikalai nemaišytų tiksliai sekti maisto-sporto rutinos. Skanu šiltas ir šaltas, o dar skaniau su miso (japoniška sojų pasta) padažu. O pridėjus dar ir pupelių, šis patiekalas tampa geriausiu tamsių žiemos vakarų palydovu, kai norisi kažko sotaus ir primenančio, kad žiema amžinai netrunka.

Dviems labai alkaniems sportininkams reikės:

1 puodelio žaliųjų lęšių (aš naudoju mažiukus lęšius, jie greičiau net nemirkyti išverda, tačiau ypač greitam efektui iš ryto juos geriausia užpilti vandeniu)

2-3 lauro lapai

½ puodelio pupelių (nebūtinai, nebent situacija reikalauja didesnio baltymų kiekio)

2 didelių saldžiųjų bulvių

3 morkų

3 šviežių burokėlių

2 šauštų alyvuogių aliejaus

Padažui (pagal smittenkitchen.com, tik su keliais pakeitimais):

1 šaukštas tarkuoto imbiero

1 skiltelė česnako

2 šaukštai baltojo miso (japoniškos sojų pastos)

2 šaukštai tahini (skrudintų sezamų pastos)

1 šaukštas medaus

1 šaukštas nesaldinto žemės riešutų sviesto

2 šaukštai skrudintų sezamų aliejaus

2 šaukštai alyvuogių aliejaus

Žiupsnis sezamo sėklų papuošimui

1. Pirmiausia įkaitinu orkaitę iki 180 laipsnių. Nulupu bei supjaustau daržoves ir uždedu puodą vandens ant viryklės. Kadangi burokėliai kepa ilgiausiai (jei nepatinka traškūs, galima šiek tiek pavirti/pagarinti iš anksto) įmetu į orkaitę juos pirmiausia, lengvai pašlakstau juos alyvuogių aliejumi.

2. Užvirus vandeniui supilu lęšius ir įdedu keletą lauro lapų, kurie suteikia visai malonų prieskonį lęšiams. Lęšius patikrinu jau po 5 minučių, jei prieš tai buvau juos išmirkiusi (didieji lęšiai, net mirkyti, verda ilgiau).

3. Burokėliams kepant jau dešimtą minutę, sumetu morkas ir kepu dar dešimt, tuomet sudedu ir saldžias bulves, kepu dar penkiolika minučių ir tuomet jau tikrinu, ar bulvės minkštos (saldžios bulvės kepa greit).

4. Kol daržovės kepa, sumaišau visus ingridientus padažui nedideliame dubenėlyje.

5. Viską paruošusi, į gilų dubenį pirmiausia dedu išvirusius lęšius, daržoves ant viršaus, pilu padažą ir pabarstau sezamo sėklų.

Skanaus!