Šį rudenį labai daug keliavome. Vasarą beveik kiekvieną saviatgalį leisdavome gamtoje, bet štai rudenį turėjome tikras atostogas – tokių nebuvo jau kuris laikas. Apsilankėme Austrijoje, Šveicarijoje, Italijoje, Prancūzijoje. Daug laipiojome, haikinome, leidom laiko su fantastiškais žmonėmis, kurie gyvena panašiai kaip ir mes – aktyviais nuotykiais. Ir nors keliaujant aš jaučiuosi be galo laiminga, grįžti namo buvo visai gera. Vokietijoje gyvenu jau pusę metų ir galiausiai namuose imu jausti tą gerą jaukumą ir ramybę, kurią suteikti gali tik savi namai, net nesvarbu, kad jie nuonuoti – namai ne iš nuosavybės susideda, o iš juoser gyvenančių žmonių artumo, svajonių ateičiai, rūpesčio vienas kitu ir, žinoma, gero maisto kvapo.
To gero maisto stengėmės paskutiniu metu tikrai nemažai sau gaminti – rudenėja ir mūsų kraštuose, vis dažniau užsinori šildančio ir sotaus bei skoniu sodraus maisto. Eksperimendtuoju virtuvėje vis dažniau – tiek su kasdieniais patiekalais tik sau (kol namuose būnu viena), tiek su daugiau jėgų reikalaujančiais kulinariniais iššūkiais.
Ši lazanija atsirado, kai namuose turėjome svečių mano sesers vaikiną. Jis kaip tik mūsų mieste dalyvavo laipiojimo varžybose ir liko kelioms dienoms pas mus. Buvome tik ką visi grįžę iš laipiojimo kelionės Prancūzijoje, neįtikėtinai gražaus Fountainebleau miško. Labai norėjosi tą gerą miško atmosferą ir po truputį ateinantį rudenį kažkaip perteikti ir maiste – parduotuvėje pamačiusi šviežių voveraičių ir šalia gulintį maišą špinatų supratau, kad būtent šiuos ingridientus derinsiu kokiam sočiam patiekalui, kad atgautume jėgas. Kaip tik namuose buvo lazanijos lakštų, tad patiekalo idėja susikristalizavo labai natūraliai.
O lengvume! Paprastai lazaniją įsivaizduojame kaip labai riebią ir sunkią, bet ši nepriminė nieko panašaus – didelis kiekis daržovių atsvėrė makaronus ir sūrį ir pavertė šį patiekalą itin delikačiu ir vertu tiekti patiems pačiausiems. Ši lazanija nenuvils nei geros draugų kompanijos, nei įnoringiausių svečių, kuriuos nustebinti būtina.
Lazanija su voveraitėmis ir špinatais
1 dėžutės lazanijos makaronų
300 ml pomidorų tyrės Passata stiliumi
2 šaukštai lydyto sviesto
1,5 šaukšto kvietinių miltų
0,5 arbatinio šaukštelio malto muskato
500 ml pieno
1 poro
3 šaukšai lydyto sviesto daržovių kepimui
2 šalotinių svogūnų
1 jaunos cukinijos
300 g pievagrybių
300 g voveraičių
500 g šviežių špinatų
1 arbatinio šaukštelio džiovinto raudonėlio
1 arbatinio šaukštelio džiovinto mairūno
1 arbatinio šaukštelio džiovinto baziliko
druskos, pipirų
2 mocarelos kamuoliukų
- Įkaitinkite keptuvėje šaukštą lydyto sviesto ir jame kepkite supjaustytus porą ir svogūnus, kiek vėliau ir šiaudeliais pjaustytas cukinijas. Jiems gerai iškepus, perdėkite daržoves į didelį dubenį. Toliau su visnu šaukštu lydyta svinsto kepkite pasmulkintus grybus, iškepusius dėkite į dubenį su porais, svogūnais ir cukinijomis. Tą patį padarykite su špinatais. Visoms daržovėms iškepus į tą patį dubenį dėkite džiovintus prieskonius, druskos, pipirų, gerai išmaišykite.
- Pagaminkite bešamelio padažą – puode įkaitinkite du šaukštus lydyto sviesto, dėkite miltus ir tuojau pat imkite inirtingai maišyti – pakepkite miltus apie minutę. Po truputį pradėkite pilti pieną ir maišyti masę – maišykite, kol supilsite visą pieną ir neliks sušokusių miltų. Pagardinkite muskato riešutu ir druska.
- Sutarkuokite mocarelą ir pasiruoškite lazanijos lakštus, pomidorų padažą, keptas daržoves bei bešamelį lazanijos sluoksniavimui. Ant kepimo indo dugno dėkite šiek tiek bešamelio padažo, jį tolygiai išsklaidykite. Dėkite lazanijos lakštus, pilkite porą šaukštų pomidorų padažo, jį išsklaidykite, išdėkite tolygiai maždaug tris šaukštus daržovių įdaro, žiupsnį mocarelos, apšlakstykite dviem trimis-keturiais šaukštais bešamelio. Kartokite, kol pripildysite kepimo indą, paskutinį sluoksnį makaronų uždenkite tik pomirodų padažu ir likusia mocarela.
- Kepkite orkaitėje 40-50 minučių 180 laipsnių temperatūroje. Pirmąsias 30 min. lazaniją kepkite uždengę kepimo folija.
