Kai nusprendžiau, kad nebevalgysiu mėsos, tikrai negalvojau, kokią etiketę dabar prisiklijuoti sau – vegetaro, vegano, ar kokio tarpinio varianto. Labiau galvojau apie tai, kokių patiekalų nebegaminsiu ar neberagausiu: nuostabiai skanaus mamos jautienos troškinio, ant grotelių keptos mėsos pas senelius, taip madingų burgerių ir savo gaminamos lazanijos. Tos etiketės man iki šiol labai nepatinka ir tikrai sutrinku, kai manęs paklausia, ar aš vegetarė… Aš žinau, į kokią tiksliai mėsos nevalgančiųjų kategoriją turėčiau būti priskirta, bet nenoriu vaikščioti apsiklijavusi ta etikete. Man svarbesnė ta patirtis, kai mano priežastys nevalgyti mėsos keitėsi, kai permąsčiau viską iš filosofinės perspektyvos mokydamasi etiką universitete, ir kai supratau, kad man bus labai sunku išsirinkti vakarienę Lietuvos restoranuose, nes mano etiketę atitinkančių patiekalų yra siūloma labai mažai.

Bet dar labiau mane trikdo kitas mėsos nevalgančiųjų gyvenimo aspektas – patiekalų pavadinimai. Kai gyvenau Škotijoje, dažnai susidurdavau su tokiais dalykais kaip “vegetariškos dešrelės”, “daržovių kotletukas” ar “vegetariški mėsos kukuliai”. Žiūrint iš kalbinės pusės, man tai buvo panašu į savęs apgaudinėjimą – nevalgau mėsos, bet valgau tai, kas tradiciškai reprezentuoja mėsą, jos gamybos procesą ir visą mėsos kultūrą. Man tai buvo panašu į paradoksą ir visai nemažai laiko piktinausi tokiais patiekalais. Dabar sustojau ties nuosaikesne pozicija pavadinimų atžvilgiu, bet iki šiol tikiu, kad jei jau atsisakei mėsos, tai eik ir išbandyk tą nesuskaičiuojamą kiekį pateikalų, kurie kitose kultūrose gyvuoja jau šimtmečius, kurių pavadinimus sunku ištarti, ir kuriuose niekada ir neturėjo būti mėsos.

Ir visgi mes esame pastovumą mėgstanti rūšis, tad pasiilgstame mums pažįstamų dalykų, įpročių ar pavadinimų. Dėl to ir nebepykstu taip baisiai ant tų vegetarinių dešrelių pavadinimo. Pati labai pasiilgdavau lazanijos – ne mėsos joje, bet pačios lazanijos idėjos. Taip, visuomet galima pasigaminti lazaniją su rikota ir špinatais, bet man labai norėjosi tarp makaronų lakštų pridėti daug daržovių, kad lazanija būtų kuo lengvesnė. Šiandien pristatysiu savo pirmą bandymą. Norėjau, kad kuo labiau atsiskleistų daržovių skonis, tad jas pirmiausia pakepiau orkaitėje ir minimaliai naudojau pomidorų padažą, bet padidinau bešamelio kiekį, kad makaronai turėtų iš ko sugerti drėgmę. Manau, kad eksperimentuosiu šia tema ne kartą ir su kitomis daržovėmis, galbūt kada įmesiu ir grybų, moliūgo ar saldžios bulvės – argi ne rudeniškai nuostabi būtų tokia lazanija? Mūsų draugai jau išbandė šią lazaniją, manau, jie tikrai neatsisakys ir kitų versijų. Pasikvieskit savo draugus ir paeksperimentuokit!

Lazanijai reikės:

2 didelių baklažanų

3 jaunų cukinijų

2-3 didelių arba 5 mažų paprikų

5 didelių pomidorų

0,5 puodelio alyvuogių aliejaus (aš naudojau aliejų su čili pipirais ir česnakais)

1,5 litro bešamelio padažo (mano receptas buvo toks: 40 gr sviesto, 40 gr miltų, 0,5 litro pieno ar daugiau, stiklinės vandens, žiupsnis smulkinto muskato riešuto, žiupsnis druskos)

0,5 puodelio pomidorų padažo

400 gr tarkuoto mocarelos sūrio

dėžutė lazanijos makaronų lakštų

raudonėlio, baziliko

1. Įkaitinu orkaitę iki 180 laipsnių. Supjaustau visas daržoves griežinėliais, išdėlioju ant kepimo skardų, padengtų popieriumi ir patepu aliejumi. Šaunu į orkaitę ir kepu apie 40-50 min. Vienu kartu į orkaitę tikriausiai netelpa, tad šį gamybos žingsnį reikia pasiplanuoti iš anksto.

2. Dažovėms baigiant kepti pasidarau bešamelio padažą: įkaitinu sviestą puode, sudedu miltus ir juos pakepu, tada iš lėto pradedu pilti pieną ir įnirtingai maišyti visą masę. Supylus visą pieną įdedu muskato ir druskos, taip pat truputį “palengvinu” bešamelį vandeniu, kad makaronams lazanijoje būtų pakankamai drėmės.

3. Pradedu sloksniuoti lazaniją: pirmiausia į kepimo indą supilu pomidorų padažą, dedu pirmiuosius makaronus, o ant jų – bešamelį, keptus baklažanus ir truputį tarkuotos mocarelos, raudonėlio ir baziliko. Antram sluoksniui kartoju bešamelį, keptus pomidorus, sūrį ir prieskonines žoleles. Trečiam – keptos cukijos. Ketvirtam – keptos paprikos. Galiausiai vėl kepti baklažanai ir truputį daugiau sūrio nei kituose sluoksniuose, kad viršus gražiai apskrustų.

4. Lazaniją kepu orkaitėje, 180 laipsnių temperatūroje, apie 40-50 min. Skanaus!